Pastato sandarumą galima apibudinti kaip oro srautų kaitą tarp įeinančio ir išeinančio oro. Šį oro nuotėkį įgalina diferencinis slėgis per pastato atitvaras dėl susidariusios traukos -‘‘ kamino‘‘ efekto, išorės vėjo ir mechaninio vėdinimo sistemų poveikio. Esant nereguliuojam oro nutekėjimui per pastato kontūrą, gali atsirasti įvairios, su statybos technologijomis susijusios, problemos, tokios, kaip per didelis energijos vartojimas šildymui ir vėsinimui. Pasikeitęs gyventojų gyvenimo būdas ir dėl oro netinkamos kaitos, gali atsirasti blogas komforto pojūtis. Kartu su oro srautais migruoja ir didelis vandens garų kiekis, sukuriamas namų ūkiuose su iškvepiamu oru, maisto gaminimu, maudantis ir t.t. Įrengtas sandarus garo sluoksnis užtikrina, kad ši drėgmė nepatenka į izoliaciją ir konstrukcijas, kas tikėtinai, padidėjus drėgmės kiekiui, sukeltų pavojingas pelėsių susidarymo aplinkybes sienose. Be to, šis sluoksnis užkerta kelią šilumos nuostoliams didėti dėl konvekcijos ir taupyti iki 8-16 proc. šildymo energijos. Šiuo atveju garo sluoksnio Sd vertė yra labai svarbi. Su ilgalaike Sd> 5 m verte, pavyzdžiui, galime apsaugoti sienos konstrukcijas nuo drėgmės skverbimosi per nesandarumus.